ŽYGIS ŽVĖRINČIAUS MIŠKO TAKAIS



Pažintiniai žygiai dviračiais ir pėsčiomis su gidu po Žvėrinčiaus mišką, aplankant gamtos vertybes.
Startas: balandžio 4 d. 11 val. nuo Birštono turizmo informacijos centro.
Finišas: apie 13 val. Prienų–Marijampolės plento atkarpoje, kur palei dviračių trasą kartu su „Darom2009“ sodinsime medelius.

1. ŽYGIS DVIRAČIAIS 15 km ŽVĖRINČIAUS MIŠKO TRASA
Prienų kilpoje plyti Žvėrinčiaus (Žvėryno) miškas, išsaugojęs senąjį pavadinimą, primenantį karališkąsias medžiokles.
Žvėris į Nemuno upės juosiamą mišką suvarydavo nuo Trakų ir Aukštadvario. 1999 m. buvęs sveikatingumo takas Žvėrinčiaus miške tapo dviračių-pėsčiųjų taku, kuriame gausu poilsio ir sporto aikštelių, medžio skulptūrų, keliautojų patogumui įrengtos poilsiavietės ir laužavietės.
Šimtametis Žvėrinčiaus ąžuolas dar visai neseniai buvo vienas iš didžiausių turistų traukos objektų. Pasak legendos, po jo šakomis medžioklės metu ilsėjosi Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas. Tačiau 2005 m. uragano „Ervinas“ metu 1,8 m skersmens ir 15 m aukščio senolis atgulė ant miško samanų poilsiui ir ilsisi ten iki šių dienų. Keliautojai greta nuvirtusio Žvėrinčiaus (Vytauto) ąžuolo gali pamatyti neįprastai atrodančios apykaklinės formos pušį dar vadinama skiedrine.
Didžiąją Žvėrinčiaus tako trasos dalį sudaro asfaltuota tako danga, vedanti į kelią Prienai-Vilnius (asfaltuoto tako ilgis – 10 km).

Žvėrinčiaus miško dviračių-pėsčiųjų žygio maršrutą rasi žemėlapyje, kurį gali parsisiųsti .pdf formate Birštono turizmo informacijos centro tinklapyje: http://www.visitbirstonas.lt/Dviraciu_turizmas

Neturi savo dviračio, nori gauti visą informaciją apie žygį? Registruokis adresu akvile@visitbirstonas.lt, nurodydamas:

- vardą;
- telefono numerį;
- el. pašto adresą;
- kiek ir kokio tipo (vyriškų ar moteriškų) dviračių reikės.

Žygio dalyviams dviračių nuoma ir gidas nekainuos. Paskubėk registruotis, nes dviračių kiekis ribotas!

2. ŽYGIS PĖSČIOMIS, APLANKANT VELNIABLŪDŽIO PELKĘ
Žvėrinčiaus miške galima apžiūrėti ir laukinės gamtos karalystę, kurios link veda klampūs ir vingiuoti miško keliukai. Nepabūgę šios trasos galės stebėti Nemuno salose gyvenančius ir laikinai apsistojančius migruojančius paukščius: mažąsias ir upines žuvėdras, antis, kirus, tilvikus.

Eidami 300 m ilgio gamtos taku jūs susipažinsite su miško ir pelkės bendrijomis, būdingiausiais augalais ir gyvūnais.
Pati paslaptingiausia tako vieta – Velniabliūdis. Tai vienintelė aukštapelkė Prienų kilpoje. Aukštapelkė primena dubenį, užpildytą storu durpių sluoksniu, kuriame vanduo susikaupia lyjant ar sniegui tirpstant. Labiausiai aukštapelkę „mėgsta“ kiminai. Tai samanos, kurios neturi šaknų. Apatinė kiminų dalis nuolat apmiršta ir grimzta gilyn. Taip per daugelį metų susidaro durpės. Prieš kelis dešimtmečius durpės buvo kasamos ir naudojamos purvo vonioms Birštono gydyklose. Nustojus durpes kasti prasidėjo natūralus pelkės atsikūrimo procesas.
Aukštapelkėje auga kupetiniai švyliai, pelkiniai gailiai, spanguolės, siauralapės balžuvos, pelkiniai žinginiai, saulašarės. Čia prieglobstį randa gyvavedžiai driežai ir paprastosios angys. Aukštapelkėje galima pamatyti ar išgirsti geltonąją kielę, didžiąją uolingą, rudąją devynbalsę.
Šiandien sunaikinta 70% visų Lietuvos pelkių. Todėl kiekviena išlikusi pelkutė yra svarbus gamtos objektas, pagyvinantis kraštovaizdį.


Nori dalyvauti – registruokis adresu akvile@visitbirstonas.lt, nurodydamas:

- vardą;
- telefono numerį;
- el. pašto adresą;
- žmonių kiekį (suskaičiuok save ir tuos, kuriuos registruoji).
Dalyvavimas žygyje į Velniablūdžio pelkę kainuoja 5 Lt (išskyrus Kauno Velomanų klubo nariams). Dalyvių skaičius ribotas.
Pažintinius žygius organizuoja Birštono turizmo informacijos centras kartu su Nemuno kilpų regioninio parko direkcija bei Birštono Sporto centru.